AR GEBAME PROFESIONALIAI VALDYTI PROJEKTUS?

Grįžti

AR GEBAME PROFESIONALIAI VALDYTI PROJEKTUS?

12
2016 07

 

Gyvename ir dirbame nuolatinių pokyčių laikotarpiu. Inovacijų greitis daro įtaką ir darbo stiliaus pokyčiams. Vadovai susiduria su skirtingų kartų darbuotojais, besinaudojančiais skirtingais darbo įrankiais bei komunikuojančiais skirtingais kanalais. Niekam ne naujiena, kad pokyčiai valdomi kaip projektai. Projektinis valdymas sudaro prielaidas verslui būti konkurencingam, o į projektus orientuotų ūkio sektorių (IT, telekomunikacijų, bankų paslaugų, investicijų valdymo, energetikos, gamybos, sveikatos apsaugos, statybos, draudimo, gynybos, švietimo ir pan.) vaidmuo iki 2020 m. turėtų pastebimai augti. Didesnis projektinio darbo taikymas numatomas ir prekybos, transporto ir viešbučių, aptarnavimo ir net viešajame sektoriuose.

 

 

 

Kokias esmines klaidas daro projektų vadovai?

Pagal kilmę projektų vadymo problemas galima būtų sugrupuoti į kelias grupes: problemos dėl efektyviam projektų valdymui nepritaikytos organizacinės struktūros, ribota darbuotojų kompetencija projektų vadybos srityje, projektų susietumo su strateginiais planais užtikrinimo problemos, IT įrankių sąlygojamos problemos.
Nustatyta, kad daugiausia problemų iškyla projektų vykdymo bei kontrolės procesuose, o analizuojant projektų valdymo metodikų taikymo praktiką, mažiausia jų taikoma projektų planavimo metu. Nepakankamas planavimo metodų taikymas gali būti esmine projektų vykdymo bei kontrolės problemų priežastimi.

 

Kas trukdo efektyviau valdyti projektus?

Efektyvumui trukdo nestebimas ir nepakankamai vertinamas projektams įgyvendinti skirtų žmogiškųjų išteklių panaudojimas, neapibrėžti reikalavimai komunikacijai, nereglamentuotas projektų rizikų valdymas.
Dažnai yra nepakankami įgaliojimai projektų vadovui, neskiriama dėmesio jo kvalifikacijai, nefiksuojamas žmogiškųjų išteklių faktiškai sunaudotas darbo laikas vykdant projektų užduotis, nepakankamas bazinių projektinio valdymo žinių (komunikacijos, rizikų, pokyčių, suinteresuotųjų šalių valdymo) taikymas, įgūdžių stoka. Nenaudojama arba ribotai suprantama kaštų naudos analizė.

 

Kokių kompetencijų projektų vadovams trūksta?

Šiandieninės projektų valdymo sėkmės kriterijai yra projekto efektyvumas (laikas ir biudžeto tikslai), didejantis vartotojų poveikis (naudos ir lojalumas klientams), projektų komandos poveikis (motyvacija ir pastovumas), investicijų rezultatai (investicijų grąža, rinkos augimas), pasirengimas technologinėms ir socialinėms, kūrybinėms inovacijoms.
Projektų vadovui svarbios yra dalykinės, socialinės, asmeninės, metodų taikymo kompetencijos. Projektų vadovas šiandien yra mediatorius, t.y. atlieka tarpininko funkcijas, geba analizuoti projekto komandos darbą ir vertinti skirtingus lyderystės stilius. Jau dabar labiausiai reikia jaunų ir kompetentingų žmonių, kurie efektyviai dirba kompleksinėse ar tarptautinėse komandose.

 

Kokie yra tarptautiniai projektų valdymo standartai ir sertifikatai? Kaip juos palyginti? Kokios naudos sertifikuotis?

Lietuvoje populiariausi profesionalaus projektų vadovo sertifikatai yra PMP, IPMA level C, PRINCE 2 Practitioner ir kiti, kurie dažniausiai tarptautinių praktikų ir tyrėjų yra tarpusavyje palyginami. Projektų vadovus bei jų komandų dalyvius sertifikavimui motyvuoja galimybės praplėsti ir pagilinti žinias bei įgūdžius, pagerinti projektų valdymo kokybę, noras gebėti kuo efektyviau pasiekti projektų tikslus. Lietuvos projektų vadybos asociacijos (LPVA) 2014 m. įsteigė sertifikavimo centrą
„LITHUANIA CERT“, kuris 2015 m. baigė tarptautinę validaciją ir sertifikuoja projektų vadovus pagal IPMA A, B, C, D lygmenis lietuvių ir anglų kalba. 2014 m. LPVA ir užsienio partnerių vykdytame tarptautiniame tyrime 52 proc. respondentų nenaudoja profesionalaus projektų valdymo metodų, rodo tyrimo duomenys. 76 proc. apklaustųjų neturi tarptautinių projektų vadovų sertifikatų, tačiau 67 proc. akcentuoja sertifikavimo mokymų svarbą.

 

Kokios naujos projektų valdymo tendencijos?

2016 m. balandžio mėn. vyko kasmetinė tarptautinė projektų valdymo konferencija „PM spring: voice of the profession“. Jos metu Lietuvosir užsienio ekspertai nagrinėjo naujausias projektų valdymo tendencijas, lyderystės ir kitų socialinių gebėjimų naudas. Prognozuojama, kad iki 2025 m. vyks tolimesnis visuomenės projektifikavimas; kompleksinių projektų, programų ir projektų portfelio kompetencijų poreikio augimas; projektai vis labiau taps tarptautiniai ir virtualūs; didės profesionalumo poreikis; augs dėmesys mokymuisi ir švietimui; projektai vis labiau bus suprantami kaip verslo organizavimo ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo forma.

 

UAB ,,Training Expert Group” direktorė Raminta Šileikaitė
 

Grįžti

Mūsų Požiūris į klientus:

. . . dėmesingas, operatyvus, iniciatyvus, lankstus, betarpiškas . . .

2014 © UAB „Training Expert Group“ - Ir Jūs jau žinote!